Dienoraštis
Pirma dienaŠtai ir atėjo ilgai lauktoji diena, kai visi dalyviai iš įvairių Lietuvos kampelių atvyko į didingąjį sostinės viešbutį „Ecotel Vilnius“. Įsikūrę kambariuose, sugūžėjome į konferencijų salę, susipažinome su vadovais bei tvarkos elgesio taisyklėmis, gavome dalyvių korteles ir marškinėlius su „Lyderių mokyklos“ atributika.
Skaniai papietavę turėjome galimybę artimiau susipažinti. Susipažinimo žaidimų metu lengvai įsiminėme vieni kitų vardus.
Labai apsidžiaugėme, jog mūsų šaunieji vadovai iki vakarienės skyrė laisvo laiko, kurio metu truputėlį apsižvalgėme po nuostabiąją mūsų sostinę Vilnių. Mus be galo pralinksmino pakeliui sutiktas “karatistas” iš Austrijos.
Po itin sočios vakarienės vadovai mus nustebino parodydami savo pačių sukurtą trumpametražį vaidybinį filmą „Knygnešys“, kuris visiems labai patiko, nes plačiau supažindino su tikrąja knygnešių dalia ir jų patirtais sunkumais gabenant knygas.
Likusią vakaro dalį leidome kaip patys norėjome ir su nekantrumu laukėme kitos dienos!
Antra diena
Šiandien buvo pilna veiksmo, įspūdžių diena. Nuveikėme tikrai daug: kėlėmės anksti, skaniai papusryčiavome. Pirmosios paskaitos sulaukėmė dešimtą valandą ryto. Mus aplankė socialinių mokslų daktarė Egidija Laumeckaitė. Ji pasakojo apie lyderio autentiškumo raidą, sužinojome, koks turi būti lyderis, kokių savybių jis turi turėti. Labiausiai sudomino aštuonios lyderio galios. Po pietų sugrįžome į konferencijų salę, kur mūsų laukė seimo narys Petras Auštrevičius. Jis pasakojo apie derybų meną, apibrėžė lyderio savybes bei pačią lyderio sąvoką. Po šios paskaitos turėjome laiko atsipūsti, todėl patraukėme į miestą.
Sugrįžę gavome kūrybinę užduotį: esame 20 dalyvių, kurie turi išgelbėti planetą nuo 2012 metų katastrofos. Suskirstyti į grupes, turėjome sugalvoti laivo ir komandos pavadinimus, sukurti laivo maketą, pasiskirstyti pareigomis misijoje, pamąstyti, ką pasiimtume su savim į kosmosą ir kaip sudomintume ateivius, kad jie mums padėtų. Pristatymo metu paaiškėjo, kad susirinko išties aktyvus ir kūrybingas jaunimas. Buvome įvertinti mūsų „NASA mokslininkų“ arba kitaip „Hiustono“ (stovyklos vadovų). Po šios užduoties sekė ne ką prastesnis vakaras - gavome individualias užduotis: „patekome į kalėjimą ir buvome priversti įtikinti ateivius, kad jie išgelbėtų mūsų planetą ir mus paleistų“.
Pasirodymai stebino gausia įvairove: vieni dainavo, kiti kalbėjo, treti vaidino. Atlikę užduotį, gavome įvertinimą bei tapome laisvi - „išleisti iš kalėjimo“. Tada viskas apsivertė aukštyn kojomis: buvome iš naujo suskirstyti į keturias grupes, kurios rytoj vėl iš naujo gelbės planetą.
Šią dieną vainikavo naktinė ekskursija - grožėjomės sostine bei ieškojome Vilniuje gyvenančių paslaptingų būtybių. Gidės pasakojimai labai patraukė dėmėsį, kadangi mus pačius gąsdino „vaiduokliai“. Diena buvo ilga, bet įdomi. Į viešbutį grįžome beveik vidurnaktį, su vadovais greitai aptarėme dienos įvykius ir gavome laisvo laiko. Su nekantrumu laukėme, ką mums paruoš rytojus.
Žinome, kad diena bus sunki, bet kaip išmokome šios dienos paskaitose: „Yes we can.“
Trečia diena
Mes, 246 kambario vaikinai, būdami sveiko proto, tyros sielos ir gražaus kūno, pareiškiame savo valią, rašydami šios dienos dienoraštį. Kuo mes pradėjome šią dieną? Visų pirma mes atsikėlėme, išsivalėme dantis ir panašiai. Kelaiudami po pusryčių, netikėtai pasukome konferencijų salės link, kur mums paskaitą apie teisę ir lyderystę dėstė advokatas Sergėjus Butovas. Mes visi vieningai manome, jog tai buvo pati įdomiausia mūsų girdėta paskaita per visą egzistenciją šioje stovykloje.
Pasibaigus paskaitai visos keturios komandos gavo užduotis (paruošti prisistatymus ateiviams ir juos apkerėti savo žavingumu). Papietavę aplankėme Vilniuje esančią Nacionalinę dailės galeriją. Mums ten labai patiko, susipažinome su dar nematytais meno kūriniais, taip pat ir ir prastai surežisuotą filmą „Taukuose“, kuris nublanksta prieš mūsų vadovo, kino režisieriaus Jono Trukano trumpametražį vaidybinį filmą „Knygnešys“.
Po ekskursijos, mūsų laukė paskaita - buvome mielai nustebinti paskaitos apie žurnalistiką bei viešuosius ryšius, kurią moderavo kūrybinių projektų vadovas Balys Narbutas. Mums paskaita neprailgo. Pavakarienevę ir kelioms minutėms išlindę į miestą, pargrįžome į viešbučių kambarius mes tęsėme savo pradėtus prisistatymus ateivių komisijai ir juos pabaigėme tobulinti. Prabėgus kelioms valandoms mes turėjome galimybę savo prisistatymus paviešinti ir parodyti stovyklos draugams. Mums pasisekė tiesiog stulbinamai. Vadovai mus pagyrė ir konstatavo faktą, jog mes parodėme geriausius pristatymus Lyderių mokyklos istorijoje. Mes padarėme „bangą“ bei suplojome. Mus ši žinia pakylėjo morališkai. Nugalėtojais tapo „X-Fail“ komanda, kurie užėmė antrąją vietą. Pirmąją vietą jie atidavė žavingajai grupuotei „Juodosios panteros“, kurie parodė, jog Maiklas Džeksonas dar gyvas mūsų širdyse. Nors rytoj žadama superdupermegaturbo sunki diena, tačiau „mūsų šaika“ vis nepasiduoda miego įtakai ir ją tiesiog ignoruoja.
Ką tik (23.20val.) mūsų draugai ir draugės nusprendė, jog šis antradienis buvo tiesiog nuostabiai tobulas ir mes norėtume pakartoti šią nepakartojamą dieną.
Dienoraščio autoriai:
Šarūnas Nejus (Signalizacijų specialistas, Watsonas, Pantera);
Kostas Petkevičius (Šerlokas Holmsas, X-Fail’as);
Lukas Jarmalas (Maiklas Džeksonas, Pantera, Čipendeilas).
Ketvirta diena
Išaušo dar vienas netikėtumų kupinas rytas, o kai kuriems tai praeitos dienos tęsinys. Net nepajutom, kaip greitai prabėgo keturios dienos lyderių stovykloje. Skaniai papusryčiavę ir nusiteikę dar vienai įdomiai dienai, sugūžėjome į konferencijų salę. Ten mūsų jau laukė psichologė Jurgita Bajoriūnienė, kuri iškėlė klausimą: „Profesija – tai amatas ar pašaukimas?“. Tai bandėme išsiaiškinti vykusios paskaitos metu – analizavome save. Po rimtos analizės ir tvirtų pietų toliau tęsėme pažintį su lyderystės principais. Šįsyk mums juos atskleidė vadybos konsultantė Birutė Miškinienė.
Abi dėstytojos leido pažvelgti į lyderystę ir vadovavimą kitu kampu, įtraukė visus į komandinį darbą. Supratome, jog vadovas – tai žmogus, kuris atlieka dalykus tinkamai, o lyderis – žmogus, kuris atlieka tinkamus dalykus.
Popietę įdomiai praleidome „DnB Nord“ banke, kur turėjome galimybę įeiti ten, kur paprasti klientai neįleidžiami. Visas personalas mus maloniai priėmė ir suteikė daug įdomios ir naudingos informacijos. Susitikimo metu ypatingu aktyvumu pasižymėjo stovyklos dalyvė bei lyderė Donata. Jos vienas po kito žeriami klausimai pralinksmino ne tik mūsų susibendravusį kolektyvą, bet ir banko darbuotojus. Likusią dienos dalį skyrėme pramogoms prekybos ir pramogų sostinėje „Akropolis“. Ir iš tikrųjų, antroji dienos pusė buvo tokia smagi, jog nepastebėjome, kaip greitai ji baigėsi. Su entuziazmu varžėmės žaisdami boulingą – Lukas buvo nepralenkiamas varžovas, surinkęs daugiausiai taškų. Trečiajame boulingo take taškas į tašką rungtyniavo stovyklos dalyvė bei lyderė Justė ir mūsų didelės šeimos galva – Tadas. Ir vis dėlto laimėjo... Lukas . Po boulingo linksmybių pasinėrėme į trimatį fantazijos pasaulį – žiūrėjome filmą „Karibų piratai. Ant keistų bangų“. Po visų dienos linksmybių grįžome namo. Aptarėme patirtus įspūdžius, ateinančios dienos planą ir išsiskirstėme. Su nekantrumu laukiame artėjančių, iššūkių, kurie, tikimės, dar labiau praplės mūsų žinias!
Iš stovyklos nerašytų taisyklių:
P.S. – „Niekada nemiegok, pamiegosi, kai numirsi“.
Penkta diena
Įprasti pusryčiai, rytinis pasilabinimas konferencijų salėje ir iškart po jo - pasivaikščiojimas po kompanijos UAB „Lindorff Lietuva“ ofisą, kuriame buvome supažindinti su ,,pinigų išmušinėtojų” darbo ypatumais. Ekskursija neprailgo, be to, dovanų gavome mėlynuosius maišelius, kurių turinio, deja, neatskleisime.
Esu įpareigota paminėti ir tai jog, būtent šią, birželio šešioliktosios naktį, buvo įgyvendinta „44 valandų nemiegojimo“ vizija. Šia didžia proga, mūsų mielieji vadovai mums skyrė laisvo laiko iki pat pietų: naktibaldoms numigti, žvalesniems pabendraut, o bastūnams po miestą palakstyti.
Iš kart po gardžių pietų be deserto (liūdim), vėl rinkomės konferencijų salėje, kurioje mūsų jau laukė Nerijus Čepulis, religijos ir medija filosofijos dėstytojas Vilniaus, Kauno Technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Jis dėstė mums pačią ilgiausią paskaitą visos lyderių stovyklos istorijoje, jos metunžiūrėjome vaidybinį filmą ,,Matrica”. Šią paskaitą, priešingai nei kitas, atidžiau vertinome - informacijos pateikimas buvo siejamas su praktinėmis, gyvenimiškomis situacijomis.
Kita šios dienos paskaita buvo lyg ir praktinė užduotis – trenažas. Ją mums vedė teatro aktorius Linas Jurkštas. Nors užduotėlės ir reikalavo susikaupimo, atidumo, tai mums padėjo atsipūsti po ilgosios paskaitos. Stulbinančiai užkrėtė dėstytojo judrumas. Tuo ir baigėsi mūsų intencyvioji dienos dalis. Naudodamiesi proga, išlėkėm į miestą pasivaikščioti. Sugrįžę ir šeimyniškai aptarę dienos įvykius, išsiskirstėme bei vienijomės naktinėti.
Šešta diena
Šeštąją stovyklos dieną pradėjome tradiciškai. Aštuntą valandą papusryčiavę, visi sugūžėjome į konferencijų salę. Ten, kaip įprastai, aptarėme dienos veiklą bei nekantriai laukėme mūsų gerbiamų vadovų - Tado ir Pauliaus – vežamų užduočių.
Kaip jau buvo pranešta, gavome komandinę, orientacinę užduotį Vilniaus mieste. Žemėlapis buvo sudarytas iš penkiolikos punktų – mįslių, nuotraukų, kūrybinės užduoties bei gero darbo. Viską turėjome surasti ir įgyvendinti Vilniaus miesto senamiestyje – kartu su komanda įsiamžinti nuotraukose prie objektų ir sugrįžę pristatyti vadovams bei kitiems. Užduotis turėjome atlikti per tris valandas.
Visoms komandoms sekėsi puikiai, visi surado duotus objektus, tačiau iškilo nedidelė problemėlė... Visi pavargo, kai kurie taip pritrynė kojas, kad vos galėjo paeit. Na, bet tai pagydoma, kaip sakoma „iki vestuvių užgis“.
Po pietų, pristatėme užduoties atlikimą vadovams ir draugams, susumavome rezultatus ir gavome kitą, keistą, bet įdomią užduotį. Turėjome sukurti repo dainą, su kuria rungėmės tarp komandų. Pirmame etape „Xfailai“ suvartė „Cosmoaqua“ bei „Cheko Noriso draugai“ nugalėjo prieš dažniausiai lyderiaujančias „Juodąsias panteras“. Antrajame etape rungėsi „Xfailai“ bei „Cheko Noriso draugai“. Deja, „Cheko Noriso draugai“ liko už borto - jie pralaimėjo. Parepavę gavome kitą kūrybinę užduotį, kuriai buvo skirta apie tris valandas. Turėjome sukurti vaidinimą tema „Romeo ir Džuljeta kosmose”. Visos komandos ruošėsi įtemptai, nes visi norėjo pasirodyti išties puikiai, kadangi tai priešpaskutinioji stovyklos užduotis.
Pavakarienevę susirinkome konferencijų salėje, kur ir turėjome pristatyti savo vaidinimus. Kiekviena komanda pristatė savo netradicines „Romeo ir Džuljeta kosmose” istorijas. Gavome išties puikią juoko dozę, puikius įvertinimus ir neskubėjome bėgti į kambarius. Likę salėje, pasidarėme vakaronę, kurios metu dainavome įvairias dainas bei klausėmės kaip mums grojo tikrieji gitarų virtuozai - mūsų mylimi vadovai Paulius bei Jonas, dainuodami pritarė vadovė Ieva bei mūsų šeimos galva, gerbiamasis Tadas. Laiką praleidome linksmai bei dainingai. Šiek tiek pavargę apie dvyliktą valandą pradėjome skirstytis... Mūsų laukė, deja, jau priešpaskutinioji stovyklos diena...
Septinta diena
Štai ir priešpaskutinioji, kaip bebūtų gaila, stovyklos diena, kuri prasidėjo tradiciškai – aštuntos valandos pusryčiais. Pasistirpinę susėdome į geltonąjį autobusiuką ir išvykome į Kernavę. Vienoje Kernavės turizmo sodyboje mus mielai pasitiko Rima Valantijienė, kupina išminties, kūrybiškumo bei žaismingumo. Jos paskaitos metu mes turėjome „išminuoti bombą“, užrištomis akimis orentuotis miške, išsilaisvinti iš dviejų uždarų virvių ratų bei daryti kitas, sumanumo reikalaujančias užduotis. Ten pat mes pavalgėme pietus bei praleidome laisvalaikį - žaisdami krepšinį ar vaikščiodami prie ežero.
Grįžę į viešbutį kaip visada susibūrėme konferencijų salėje, kurioje komandos gavo paskutinę žemės gelbėjimo užduotį – sukurti stovyklos himną. Už šią užduotį turėjom gauti lemiamuosius taškus. Bet kadangi, šioje stovykloje susirinkę patys mieliausi, draugiškiausi ir sumaniausi žmonės, sukūrėme vieną bendrą himną ir vieningai nusprendėme – laimėjome tikrai visi.
Už tai, mes nuo stovyklos šeimos galvų gavome neišpasakytai skanų tortą. Bet jį sudorojom jau gerokai po dvylikos, grįžę iš pasivaikščiojimo po naktinį Vilnių, kuriame būtent šią dieną vyko renginys ,,Tebūnie naktis 2011”. Vienas svarbiausių šios dienos įvykių - tai mus aplankęs linksmas penkių žmonių būrys praeitų metų projekto „Lyderių mokykla 2010“. Su jais praleidome visą vakarą: vaikščiojom Vilniuje, žaidėme stalo žaidimus, klausėme jų prisiminimus bei drauge vakarieniavome.
Vakarienės metu, buvo liūdnai akcentuojama tai, jog ši vakarienė šioje mokykloje mum paskutinė.
P.s. – Šiuo metu, t.y. 03:24val., mes visi, netgi vadovai, konferencijų salėje užsiiminėja visokiais neaiškiais dalykais ir baisiai nelaukia išsiskyrimo.









