Penki Kontinentai UAB Rūta Nestle Sveikatos ABC Ecotel Stikliai Hotel Coca Cola Eat East Maxima

Dienoraštis

Birželio 14 diena

Na štai, mes jau čia, šauniame viešbutyje “Ecotel Vilnius”, kur susirinko ir visą savaitę gyvens patys šauniausi Lietuvos mokiniai. Ryte, nors ir nedrąsiai, bet stipraus įdomumo ir noro vedami žengėme į viešbučio kambarius, kur susipažinome su kambariokais – naujais būsimaisiais draugais. Įsikūrėme ir keliavome į konferencijų salę, na o čia susipažinome su šauniais vadovais bei visais dalyviais. Buvome supažindinti su dienos veikla, tvarkos palaikymo taisyklėmis. Gavome dalyvių korteles ir marškinėlius su “Lyderių mokyklos” atributika.

Vėliau sekė linksmoji dalis – susipažinimas. Pažaidėme pora smagių žaidimų, kurių dėka lengvai įsiminėme visų “ Lyderių mokyklos” dalyvių vardus, o tai labai palengvino mūsų bendravimo pradžią. Po tokių smagių užsiėmimų atėjo laikas ir pietums, kurie mums buvo neįprasti, nes pietūs buvo iš rytietiškos virtuvės. Pasistiprinome, atėjo laikas ir rimtam darbui. Prasidėjo paskaitos. Pirmąją paskaitą skaitė politikas, seimo narys Petras Auštrevičius. Paskaita buvo apie sėkmingas derybas ir lyderiavimą. Sužinojome, kad derybose svarbu ne tai dėl ko derėtis, bet kaip derėtis; svarbu įsiklausyti į tai ką sako žmogus, nes jis gali pasakyti labai daug. Antroji paskaita buvo apie etiketo subtilybes, ją mums skaitė politologas, Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas Arminas Lydeka. Jo paskaita buvo labai įdomi, sužinojome daug gerų, prasmingų dalykų, kurie, manome, gyvenime tikrai pravers. Atėjo metas vakarienei, na, o kai pasistiprinome, mūsų laukė trumpa ekskursija po Vilnių : ”Vaiduoklių turas” Mus lydėjo labai šauni gidė, kuri įvairiais pasakojimais apie vaiduoklius mus labai sudomino, o taip pat šiek tiek ir išgąsdino. Turėjome puikią galimybę pabendrauti su “vaiduokliu”, šį bei tą, taro kortų pagalba, sužinoti apie savo ateitį.

Apie 23val. grįžome atgal į viešbutį, bet kadangi mes esame labai energingi, ir nenorėjome miego, nusprendėme vakarą praleisti smagiau - pasidalinome į kelias grupelės: vieni ėjo žaisti žaidimus, o kiti žiūrėti filmus. Taip baigėsi mūsų pirmoji diena. Su nekantrumu laukiame antrosios, smalsu sužinoti ką mums paruošė šaunieji mūsų vadovai.

Birželio 15 diena

Labai lauktai (kadangi vadovai mus suintrigavo savo tolimesniais planais) rytą pradedame pakeldami savo galvas prisisunkusias dietinės “Coca-cola” nuo baltų, švara kvepiančių pagalvių, ir stengdamiesi aplenkti vieni kitus, laiptais žemyn keliaujame pusryčiauti…

Po sočių (arba ne…) pusryčių, susirinkę konferencijų salėje sulaukėme linksmai nusiteikusiu vadovų. Įtempę ausis ir išplėtę akis klausėmės šiandienos planų. Linksmai beplepant sulaukėme pačiu laiku atskubėjusios lektorės Birutės Miškinienės. Ši šauni vadybos konsultantė mums vedė paskaitą apie esminius skirtumus tarp komandos ir grupės, bei lyderio ir vadovo. Po gan ilgos ir šaunios paskaitos B. Miškienienę iš salės išlydėjome audringomis ovacijomis…

Užkramsnoję mūsų viešbučio valgykloje išvykome į ekskursiją po DNB NORD banko filialą. Pastato didybė ir darbuotoju žavesys atėmė žadą kiekvienam iš mūsų. Savo ekskursiją pradėjome viršutiniame pastato aukšte įsikūrusioje salėje, kurioje paskaitą mums vedė iškalbus, protingas ir energingas – Šarūnas Nedzinskas. Paskaitoje aiškinomės, kaip tapti moraliu lyderiu. Po viso to keliavome pasižvalgyti po banko skyrius ir pasidomėti jo darbuotojų pareigomis. Buvo labai įdomu ir naudinga!!! Bet nors mes ir įgavome naujų žinių, iki pilnos laimės mums trūko tik skanios vakarienės, tad pajudėjome kavinės link, kurioje skaniai pavalgėme. Pasisotinę ir atsisveikinę su DNB NORD banko personalu, įšokome į savo geltonąjį autobusiuką ir nuskriejome, kaip viesulas atgal į savo apartamentus. Ir pagaliau….. ilgai lauktoji staigmena – studentas iš Londono, bet ne bet koks, o komunikabilus ir pilnas šauniu idėjų Linas…… Jo nuostabūs žaidimai su apelsinais ir apie kates mus linksmai nuteikė visam likusiam vakarui. Vakarus leidome visi skirtingai ( nepasakosime kaip… )

Ir vėl atėjo laikas padėti savo apsunkusias galvas, šį kartą jau nuo apelsinų sulčių, ant baltų, švara kvepiančių pagalvių ir pasinerti į sapnų karalystę… ;) Į klausimą, ar sapnavome dar geresnę rytojaus dieną atsakysime rytoj.

Labanakt!

Dienos išmintis: Kosmetinis veidrodėlis – daiktas galintis tave išgelbėti dykumoje!

Birželio 16 diena

Po birželio penkioliktos nakties išaušo birželio šešioliktosios rytas. Kuo toliau, tuo labiau pradedame vienas su kitu susibendrauti. Naktimis noriai bendraujame ,o rytais nenoriai keliamės. Trečiąją dieną jau pradedame ragauti viešbučio kavos. Nors sunkiai atsikėlę, tačiau PUNKTUALIAI susirinkę konferencijų salėje , laukiame savo vadovų bei dienos planų.

Vadovai mums pažada įdomią ir aktyvią dieną. Kaip vėliau įsitikinome, jie nemelavo.

Pirmoji mus aplankė ekonomikos mokslų daktarė Egidija Laumenskaitė, kuri domisi psichologija. Ji mums skaitė paskaitą apie lyderio charakterį. Mes likome sužavėti dėstytojos paskaita, o mums į atmintį labiausiai įsirėžė ši mintis: TU NEGALI DUOTI KITAM TO, KO NETURI PATS.

Po dar vieno skrandžio papildymo(perpildymo), mes sulaukėme dar vieno dėstytojo . Tai buvo Vaidotas Cucėnas, viešųjų ryšių specialistas. Jis mus supažindino su Lietuvos ekonomine padėtimi bei žiniasklaidos virtuve.

Po paskaitos turėjome valandėlę laisvo laiko, kurį dauguma ,mūsų praleido miegodami.

Atgavę jėgas, šauniuoju mūsų geltonu autobusiuku, nuvykome į antrą pagal dydį pasaulyje programinės įrangos gamintojų kompaniją ORACLE. Šioje įmonėje susitikome su Kristijonu Kaikariu, kuris mus supažindino su kompanijos veikla ir pasidalijo savo asmenine patirtimi , kuri mums padėjo suprasti, kad gyvenime nereikia bijoti rizikuoti ir ,, įrėminti” savęs vienoje vietoje.

Po rimtų paskaitų laukė vakaro linksmybės AKROPOLYJE. Visų pirma, išbandėme boulingo takelius, o vėliau ir kino teatro kėdes. Žiūrėjome filmą apie senųjų laikų lyderį Robiną Hudą. Likome sužavėti.

Visą dieną galime apibūdinti vienu žodžiu JĖGA!!!

Po tokios dienos lekiame ilsėtis ir laukti ketvirtosios dienos lyderių mokykloje. Tikimės gero oro vakare.

P.S dienos pamoka: ,,Per kelią eiti galima tik per pėsčiųjų perėją."

Birželio 17 diena

Atsikėlėme anksti ryte

Balaganas galvoje,

Kvepia sumuštiniai su dešra

Ir gardžia gardžia kava.

Pamiegoję dar ilgiau

Lipom laiptais daug greičiau,

Bet iš tikro kilome liftu

Susispaudę MES kartu

31 viltis,

Skilo į 3D dalis

Dar prie to MUMS prisidėjo

Saugomų namų idėjos

Naują draugą susiradę

Jautėmės MES kaip įdegę,

Grįžę mes atgal namo

Radom Rytį MES, valio!

Susikibę už rankučių

Traukėme gražiu takučiu.

Vingio parke susibėgę

Laukėm skrydžio atidėję.

Ir išaugęs “kamuolys”

Tapo mūsų kelrodis;

Paskrajoję pavėjui

Ruošėmės gimtadieniui.

Torto buvo per akis

Šiąnakt bus rami širdis

Ir p.s. kaip visada –

Būkit draugiški!

Birželio 18 diena

Birželio 18-oji... Diena, kuri kaip visada neabejotinai paliko neišdildomus įspūdžius ir šypseną veide. O viskas prasidėjo nuo, kaip bebūtų keista, nelabai ankstyvo ryto. Ryte, po dar vienos siautulingos nakties ir pusryčių visi susirinko savo nuolatinėje buveinėje aptarti dienotvarkės. Linksmiesiems mūsų vadovams paskelbus apie laisvą rytą, apsidžiaugėme - lyderiukai išsiskirstė kas sau. Tačiau tai truko nebeilgai...

Įdomybės prasidėjo po mūsų sočių pietų. Išgirdę apie orientacines varžybas ir susiskirstę į 4 grupes, visi kaip pašėlę puolėme naršyti po Vilniaus senamiesčio gatves. Tikimės, kad žmonės, kuriuos mes inirtingai puolėme savo klausimais, nesiskundė galvos skausmais ir dabar nebijo išeiti į miestą. Ir, aišku, džiaugiamės, kad mūsų vadovai vėliau turėjo daaaaaaaug vargo skaičiuodami taškus ir rinkdami komandą nugalėtoją.

Na, o po to skaudančiomis kojomis, išsidabinę kaip princesės su savo princais nužingsniavome į visą dieną lauktą mums skirtą fotosesiją. Joje, pasijutę tikromis žvaigždėmis, visą vakarą aktyviai pozavome ir visi greičiausiai sutiks, kad patyrėme “superiniu” įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame šauniesiems fotografams ir mūsų vadovams už šią galimybę.

Taigi, kaip jau supratote, visa mūsų diena buvo tiesiog “perfect”. Na, o dabar su “dideliu entuziazmu” skubame ilsėtis, o jums linkime saldžių sapnų ir geros nakties.

P.S. Merginos, apgalvotai dažykitės blakstienas, nes gatvėje pilna stulpelių.

Birželio 19 diena

Vakarykštės dienos išvarginti, ryte sunkiai atmerkėme akis. Miego trūkumą bandėme nuplauti šaltu dušo vandeniu. Atsigavę, gurgiančiais pilvais, nuskubėjome pusryčiauti. Nusiaubę didžiulį pusryčių stalą, patraukėme link konferencijų salės. Energingi ir kupini susidomėjimo laukėme savo mylimu vadovų su šiandienos planais. Planai žadėjo daug įdomios veiklos... Šiandien turėjome parodyti, ką išmokome per visą šią savaitę.

Ir viskas prasidėjo nuo to... Pirmiausia vadovai visus suskirstė į keturias grupes. Tada supažindino su ,,VADU”, kuriam šiandien turėjome paklusti ir atlikti jo paskirtas užduotis.

Smagiausios ,,VADO” užduotys buvo sukurti trumpa klipą apie kovą su zombiais ir trumpas pasirodymas tema ,,Sunkus gyvenimas po branduolinio karo”. Į šias užduotis teko įdėti daugybę pastangų: begalė idėjų, kantrybės, nuoširdaus komandinio darbo. Besiruošiant klipui, koridoriais klaidžiojo bauginantys zombiai, vasariškai atrodančios panelės ir besišypsantys vadovai. Labai džiaugiamės tuo, kad visi buvo patenkinti savo darbo rezultatais. O tai ko gero, yra svarbiausia. Mūsų didysis ,,VADAS” liko sužavėtas mūsų originalumu, kūrybiškumu ir komandiniu darbu. Tai mums buvo pats didžiausias įvertinimas.

Didžiausia šiandienos užduotis buvo išrinkti ,,VADUI” dovaną. O ką jūs padovanotumėte tam, kuris turi viską? O dovanų ,,VADAS” sulaukė įvairiausių: nuo naminio gyvūnėlio "Bezduonėlio" iki lietpalčio, saugančio nuo ,,ATOMINIO SENIO”.

Išsekę nuskubėjome vakarieniauti. Visi ,,kimšo” kuo skubiau, kad turėtų daugiau laiko pasiruošti pasirodymams. O jie buvo labai originalūs ir tiesiog nepakartojami. Po pasirodymų su nekantrumu laukėme savo sukurtų klipų peržiūros. Juose buvo daug juoko ir šiurpių kadrų. Atliktos užduotys buvo įvertintos ,,VADO” ir paskelbta nugalėtojų komanda. Nugalėjo ,,Žmogiukai”, kurie buvo apdovanoti puikiomis dovanomis.

Vėl surimtėję, aptarėme kartu praleistą laiką ,,Lyderių Mokykloje”. Prisiminėme gražiausias akimirkas ir su ašaromis akyse, žvelgėme į draugus, kuriuos jau rytoj reikės palikti... Džiaugėmės, kad vadovai buvo mumis patenkinti. Anot jų, mes patys geriausi ,,lyderiukai” iš čia buvusių. Net mūsų ,,rimtuoliu” pramintas Tadas, pagaliau nusišypsojo. Tikriausiai tai yra vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų!

Nuvarginti sunkių ,,VADO” užduočių, ašarotomis akimis, patraukėme savo kambarių link. Rytoj laukia pati sunkiausia diena...

P.S. ŠLOVĖ VADUI!!! NENUSIMINKITE - KITAS SUSITIKIMAS 2014m. Gargžduose

Birželio 20 diena

Tai viena svarbiausių mūsų stovyklos dienų. Šiandien mes paliekam viešbutį, puikius vadovus ir naujuosius savo draugus, išvykstame namo.

Rytas buvo sunkus. Po mažamiegės ar bemiegės nakties greitai užpusryčiavę bėgome krautis savo daiktų. Pasipuošę ir susinešę savo mantą į konferencijų salę nekantriai laukėme savo mylimųjų vadovų ir mūsų paskutinės išvykos. Kas geltonuoju autobusiuku, kas Jono bolidu, pasiekė "Stiklių" viešbutį – restoraną. Apakinti prabangos nužingsniavome link salės, kurioje vyko mūsų stovyklos uždarymas. Mus šiltai pasitiko fondo direktorė Sigutė Kačinskienė. Po kurio laiko sulaukėm prezidento Valdo Adamkaus su žmona Alma. Turėjome garbės pabaigti "Lyderių mokyklos" paskaitų maratoną išklausydami prezidento kalbą. Valdas Adamkus pabrėžė patriotiškumo stoką mūsų visuomenėje, o kaip vieną iš svarbiausių lyderio savybių išskyrė sąžiningumą ir patikino, kad mumyse mato ateities lyderius. Mums tai suteikė papildomos motyvacijos ir ryžto siekti savo tikslų. Po kalbos prezidentas kiekvienam iš mūsų įteikė "Lyderių mokyklos" pabaigimo diplomus ir padovanojo knygą Prezidento Valdo Adamkaus misija. Beje, kiekviena knyga buvo su autoriaus parašu.

Kur buvę, kur nebuvę nuėjome vaišintis Stiklių maisto daviniu. Po sočių, karališkų pietų, vos pakilę nuo kėdžių, užsiiminėjom savo labai mėgstama veikla - fotografavomės "Stiklių" restorane. Vėliau sėdome į savo lyderiškus ratus ir paskutinįjį karta grįžom į viešbutį ir paskutinį kartą susėdom konferencijų salėje. Nejučia vienas po kito mus paliko mūsų draugai, sielas graudino dramatiški išsiskyrimai, graudus verksmai ir dejonės. Mūsų vadovų barzdoti skruostai drėko nuo ašarų ir tai žinoma normalu, nes jie taip pat žmonės. Visiem buvo labai liūdna... Pabaiga. Ende. Final. Fin. Fine. Bet tai yra tik pradžios pabaiga, nes mes visi dar tikrai kadanors susitiksim! Namo grįšim pilni naujų įspūdžių, idėjų, žinių, įgavę neįkainojamos patirties.

Ačiū visiems, už suteiktą galimybę čia atvykti ir ženkliai patobulėti. Tikimės, kad tapsim ilgalaike investicija ir užaugsim moraliais Lietuvos ateities lyderiais. Atia!