Dienoraštis

Tėvų, mokytojų, draugų, seserų ir brolių lydimi į Ecotel viešbutį renkasi jaunieji lyderiai. Kol kas nedrąsiai, tačiau su gera nuotaika ir šypsenomis veiduose įsikuria kambariuose, susipažįsta su kitais dalyviais, renkasi konferencijų salėje (kuri ateinančią savaitę taps mokslų ir laisvalaikio praleidimo vieta) ir pradeda pirmąsias diskusijas. Džiugu, kad nei vieno iš dvidešimties atrinktų moksleivių neišgąsdino smarkus lietus ir perkūnija, todėl visus Lyderių mokyklos dalyvius atidarymo ceremonijos metu pasveikina A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo direktorė Sigutė Kačinskienė, projekto vadovas Tadas Bojarskas bei stovyklos vadovai Robertas Danielianas, Linas Puodžiukynas ir Vytautė Balanaškaitė. Po atidarymo laukia soti vakarienė ir pirmasis vakaras kartu, kurio metu dalyviai bando geriau pažinti vieni kitus ir diskutuoja apie lyderystę bei moralius ir nemoralius lyderius. Pasibaigus diskusijoms vadovė Vytautė atsineša gitarą ir visi (bent jau tie, kurie nors truputį moka dainos žodžius) dainuoja kartu. Po akustinio vakaro visi po truputį ima skirstytis. Dar bus laiko geriau susipažinti, o pirmą naktį galima ir pamiegoti.

Aštuntą valandą ryto projekto dalyviai jau sėdi prie pusryčių stalo, o pasistiprinę laukia pirmos paskaitos. Apie lyderystę versle pasakoja BBH Baltic koncerno įmonių reikalų direktorius Saulius Galadauskas, kuris paaiškina, kad norint būti lyderiu reikia nemažai dirbti, turėti viziją ir strategiją bei sugebėti suburti gerą komandą. Po paskaitos moksleiviai apsilanko prekybos ir verslo centre Europa, kur pakyla į viršutinį aukštą pasigrožėti Vilniaus panorama. Grįžę i viešbutį papietauja ir keliauja toliau pažindintis su sostine: vaikšto po senamiestį, Užupį, o Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jų laukia truputis istorijos ir ekskursija po požemius. Tačiau tai dar toli gražu ne pabaiga: padėkoję šauniam gidui Vigintui Malinauskui, moksleiviai važiuoja į LNK televiziją, kad sužinotų, kaip gimsta žinios. Apie darbą žinių tarnyboje ir tiesioginio eterio subtilybes pasakoja Vilma Čereškienė ir Rokas Žilinskas, o ne vienas projekto dalyvis pabando pats atsisėsti į žinių vedėjo kėdę ir paskaityti naujienas. Atėjus metui pasistiprinti, lyderiai pavakarieniauja restorane Pizza Jazz ir keliauja į farmacijos kompanijos GlaxoSmithKline atstovybę Lietuvoje, kad sužinotų net tik apie farmacijos verslą, bet ir apie viešąjį kalbėjimą, tai yra kaip išlaikyti auditorijos dėmesį ir šnekėti taip, kad tave suprastų. Grįžus į viešbutį laukia dar vienas siurprizas – susitikimas su Jonu Čepuliu. Šis vakaras visiems paliko daug malonių įspūdžių: „Labai patiko išgirsti gyvai dainuojantį Joną Čepulį. Iki tol buvau Joną mačiusi tik per televizorių, „Danguje“ ir maniau, kad bendravimas su juo bus gan šaltas, nes juk jis žvaigždė. Bet pasirodo, kad Jonas labai malonus žmogus, tikrai šiltai su mumis bendravo, mielai sutiko pagroti ne vieną savo dainą ir atsakyti į mums iškilusius klausimus. Taip pat pakvietė apsilankyti įrašų studijoje, tik gaila, kad to padaryti nespėjome.“,- pasakoja Lina Vilčinskaitė iš Skirsnemunės J.Baltrušaičio pagrindinės mokyklos.

Pirmąją paskaitą veda Užsienio reikalų ministerijos patarėjas išeivijos klausimais R. Morkvėnas. Remdamasis istoriniais faktais ir savo paties atsiminimais, jis pasakoja apie Lietuvos diplomatijos lyderius, daugiausia dėmesio skirdamas S. Lozoraičio diplomatinėms misijoms. Po pietų prasideda antra paskaita, kurioje seimo narys P. Auštrevičius atskleidžia derybų meno paslaptis ir paaiškina, kad derybos – tai ne kova tarp dviejų skirtingus interesus turinčių pusių, o procesas, vedantis į abiem pusėms naudingą susitarimą. Pasibaigus paskaitoms, laikas truputį prasimankšinti, todėl Lyderių mokyklos dalyviai keliauja į Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus, kur jų laukia Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris G. Krasauskas. Moksleiviai sužino, kaip veikia ir už ką atsakinga kanceliarija bei kiek šurmulio sukelia aukštų kitų šalių vadovų vizitai. Pasirodo, vien tam, kad būtų galima svečiui išrinkti dovaną, reikalinga kelių žmonių komanda. Padėkoję kancleriui, dalyviai, vedami gido Viginto Malinausko, eina apžiūrėti Prezidento rūmų. Keliaujant iš salės į salę žavi vėlyvojo klasicizmo prabanga, nepriekaištinga tvarka, įvairūs meno kūriniai. Dalyviai gali nusifotografuoti Baltojoje salėje, turi progą žvilgtelėti į paties LR Prezidento darbo kabinetą ir, žinoma, nė kiek nepasimeta, kai jų paklausia, kurioje stalo pusėje Derybų salėje sodintų svečius: „Priešais langą“,- atsako vieningai, juk apie derybų protokolą šiandien jau pasakojo P. Auštrevičius. Pamatę viską, ką Prezidento rūmuose leidžiama pamatyti, šiek tiek pavargę, bet kaip visad gerai nusiteikę, moksleiviai keliauja į viešbutį. Pavakarieniavę vėl renkasi konferencijų salėje, tačiau dabar jau ne klausyti paskaitų, o praleisti laisvo laiko. Vieni žaidžia stalo žaidimus (populiariausiu ir linksmiausiu pripažįstamas žodžių žaidimas Alias), kiti žiūri filmus ar tiesiog šnekučiuojasi, dalinasi mintimis ir idėjomis. Juk norisi, kuo daugiau sužinoti ir geriau pažinti vieni kitus, nes savaitė – trumpas laiko tarpas.

Geros manieros atidarys tas duris, kurių nesugebės atverti net puikiausias išsilavinimas.

Clarence Thomas, teisininkas

Lyderių mokykla jau įpusėjo, dalyviai pagaliau išmoko vieni kitų vardus, priprato keltis ir eiti pusryčiauti pamiegoję vos kelias valandas, o viešbutis tapo antraisiais namais. Šiandien moksleivių laukia dar dvi paskaitos. Pirmąją paskaitą apie etiketą veda seimo narys A. Lydeka. Žinoma, visoms etiketo normoms aptarti būtų reikėję kelių savaičių kurso, todėl dalyviai patys užduoda rūpimus klausimus ir sužino tai, kas jiems atrodo įdomiausia: kaip sveikintis, prisistatyti, kaip elgtis prie stalo per iškilmingus pietus, furšetą ar banketą, kaip paduoti ir priimti vizitinę kortelę bei gauna dar keletą naudingų patarimų. Pirmojoje antros paskaitos dalyje moksleiviai susitinka su Transparency International Lietuvos skyriaus vadovu R. Juozapavičiumi, kuris pasakoja apie viešajį bendravimą ir atskleidžia gudrybes, kurias pasitelkia žurnalistai, norėdami savo pašnekovą „įvaryti į kampą“. Po to Ieva ir Frederikas Jansonai iš UAB KPMS ir partneriai pasakoja, kaip rašyti pranešimą spaudai. Moksleiviai gauna praktinę užduotį parengti pranešimą žiniasklaidai apie projektą Lyderių mokykla, pristato savo darbus ir sužino stipriąsias bei silpnąsias jų vietas. Vos pasibaigus paskaitai, visi skuba į kambarius persirengti, nes lieka visai nedaug laiko iki filmo Karibų piratai: Pasaulio pakrašty pradžios. Atvažiavę į Akropolį projekto dalyviai patogiai įsitaiso Forum Cinemas salėje, o išėję po beveik tris valandas trukusio kino seanso dalinasi įspūžiais: vieniems labai patiko, kitiems ne taip labai, o keletas pasinaudojo proga atsigriebti už nemiegotas naktis ir tiesiog užsnūdo. Pavakarieniavę moksleiviai pusantros valandos praleidžia boulingo klube: „Man tikrai patiko pažaisti boulingą. Gal ir nebuvau labai taiklus, juk žaidžiau pirmą kartą, bet labai smagu, kad pagaliau pasitaikė galimybė išbandyti šį sportą, nes niekaip neprisiruošdavau to padaryti.“,-sako Vytautas Mikalauskas iš Šlienavos pagrindinės mokyklos.

Sąžiningumas – geriausias įvaizdis.

Tom Wilson, komikas

Moksleivių vėl laukia paskaitos, pirmojoje ISM  Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų ir mokymų direktorė B. Miškinienė pasakoja apie lyderystę, daug dėmesio skirdama lyderio komandai. Pasirodo, geras lyderis yra tas, kuris sugeba suburti labai skirtingus žmones į darnią komandą ir motyvuoja juos siekti bendro tikslo. Dėstytoja turi paruošusi įdomią praktinę užduotį, susijusią su išgyvenimu dykumoje. Pasiskirstę į komandas, moksleiviai sprendžia, ką jie darytų atsidūrę ekstremalioje situacijoje ir kokie daiktai jiems būtų reikalingiausi. Visgi dėstytojos pateikti atsakymai šiek tiek nustebina visas komadas. Pasirodo, svarbiausias gelbėjimosi įrankis dykumoje yra kosmetinis veidrodėlis. Paskaitą apie įvaizdžio formavimą veda UAB Maxima LT marketingo direktorius G. Juozapavičius. Jis papasakoja prekinių ženklų atsiradimo istoriją ir paaiškina, kad rinkdamasis prekę, žmogus dažniausiai vadovaujasi ne protu, o jausmais, tai yra, prekės ženklo sukeliamomis asociacijomis. Jaunųjų lyderių dienotvarkė įtempta, todėl vos pasibaigus paskaitai jie skuba į DnB NORD banką, kur susitinka su banko darbuotojais, kelių skyrių vadovais bei pamato duomenų saugyklą ir dar keletą svarbių ir saugomų patalpų. „Tiesą sakant, kai išgirdau daugiau apie bankininkystę, pamačiau kur ir kaip dirba banko darbuotojai, tikrai susidomėjau šia profesija, nes iki šiol nesu tvirtai apsisprendęs, kur studijuoti. Anksčiau darbas banke man siejosi su krūva dokumentų ir daugybe skaičiukų, bet sužinojęs, kad darbuotojai priima tikrai svarbius sprendimus, vertus ne vieno milijono, pradėjau į šią profesiją žiūrėti kitaip. Didžiausią įspūdį paliko duomenų saugykla, nes tikrai nebuvau matęs tiek daug kompiuterių ir įvairios įrangos. Dažniausiai tokius dalykus gali pamatyti tik kino filmuose, todėl buvo labai įdomu pačiam pabūti „banko širdyje“. Juk ten įeiti gali tik keli darbuotojai ir turbūt tik išskirtiniais atvejais – pašaliniai žmonės, todėl manau, kad mums tikrai pasisekė, jog turėjome galimybę apsilankyti tokioje saugomoje vietoje.“,- sako Leonas Mockūnas iš Alsėdžių vidurinės mokyklos.

Lyderių mokykla artėja į pabaigą ir šiandien paskutinė diena, kai moksleiviai klausys paskaitų. Pirmojoje paskaitoje ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius doc. dr. V. Kundrotas pasakoja apie lyderio etiką. Jis paaiškina skirtumą tarp etikos ir moralės bei apibrėžia jų svarbą versle ir kitoje visuomeninėje veikloje. Pasibaigus paskaitai, projekto dalyviai keliauja į AB Lietuvos geležinkeliai, ten išgirsta apie pačią bendrovę, apsilanko Lietuvos geležinkelių muziejuje bei Vilniaus lokomotyvų depe. Grįžus laukia paskutinė paskaita, kurioje prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais L. Bielinis kalba apie oratorystės meną. Jis trumpai išdėsto svarbiausius oratorystės principus: paaiškina, kad svarbu pamilti auditoriją, nepamiršti pasakyti jai keleto komplimentų bei susikoncentruoti į tai, apie ką kalbi ir jokiu būdu šnekant neanalizuoti savo veiksmų, negalvoti, kaip judi ar kaip atrodai. Po paskaitos moksleiviai pavakarieniauja ir išvyksta į Vilniaus televizijos bokštą, kad išgirstų šio statinio istoriją ir paskutinį kartą  pasigrožėtų sostinės panorama. Grįžę į viešbutį, visi porą valandų pailsi, o dešimtą valandą vakaro ištvermingiausi dalyviai ir du vadovai išsiruošia į ekskursiją po vakarinį Vilnių: „Ketvirtadienio vakaras buvo įsimintiniausias. Vaikščiojom po labai gražiai apšviestą senamiestį, stabtelėjom pasigrožėti Šv. Onos bažnyčia, prisėdom pailsėti ant suoliukų prie Neries: pamačiau, kad sutemus Vilnius atrodo visai kitaip nei dieną.“,- sako Laurynas Staryj iš Maišiagalos LDK Algirdo vidurinės mokyklos. Tačiau jaunųjų lyderių nenuvargina net ir naktiniai pasivaikščiojimai: „ Geriausia buvo bemiegė ketvirtadienio naktis. Šnekėjom, žaidėm žaidimus, planavom susitikimus pasibaigus stovyklai. Mūsų dienos dažniausiai būdavo labai užimtos ir nelikdavo laiko tiesiog pabūti kartu ir pasikalbėti, todėl ši naktis buvo puiki proga daugiau sužinoti vieni apie kitus.“ O kitą dieną vadovai sužinojo, ką dar moksleiviai veikė ketvirtadienio naktį, nes visi keturi buvo apdovanoti marškinėliais su visų dalyvių padėkomis ir parašais.

Geriau jau vienas žmogus užsiimtų sportu nei šimtas mokytų, kaip tai daryti.

Knute Rockne, futbolininkas

Atėjo metas praktiškai išbandyti gautas teorines žinias. Devintą valandą ryto projekto dalyviai išvyksta į netoli Vilniaus esantį Sudervės kaimą, kur viešbutyje Vilnoja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos direktorė V. Barvydienė pateikia praktines užduotis. Prieš prasidedant užsiėmimams dalyviai turi laiko pasivaikščioti prie ežero, apžiūrėti šalia esantį akmens skulptūrų parką bei nusifotografuoti gražiose gamtos vietose. Tiesa, apie praktines užduotis daug papasakoti negalima, nes jose dalyvauja tik moksleiviai ir netgi vadovai gerai nežino, ką visą dieną veikia projekto dalyviai. Ištrinami netgi užduočių metu padaryti video įrašai. O visa tai tam, kad dalyviai galėtų kuo laisviau jaustis ir kuo geriau atskleistų lyderystės ir oratorystės sugebėjimus. Padėkoję lektorei, moksleiviai dar pusvalandį pabūna prie ežero (deja, oras visai netinkamas maudytis), padaro krūvas nuotraukų vieni su kitais ir išvyksta atgal į Ecotel viešbutį. Po vakarienės Vytautas Mikalauskas iš Šlienavos pagrindinės mokyklos surengia savo kūrybos vakarą: jis šiek tiek papasakoja apie poezijos žanrus ir padeklamuoja keletą savo eilėraščių. Sutemus dalyviai nusprendžia, kad reikia surengti šokius. Radę tinkamos muzikos, išstumdę stalus prie sienų ir prigesinę konferencijų salės šviesas, moksleiviai pradeda linksmybes. Deja, po poros valandų muziką tenka pritildyti (juk negalima trikdyti kitų viešbučio svečių ramybės), tad nuo vienuoliktos valandos grojamos daugiausiai lėtos dainos. Kai kurie šoka toliau, kiti išsiskirsto į kambarius arba tiesiog šnekučiuojasi, kol salė beveik ištuštėja ir joje lieka tik tie, kurie atsineša pagalves ir antklodes ir nusprendžia pažiūrėję filmą nebegrįžti į kambarius, o miegoti konferencijų salėje. Trečią valandą nakties miega jau beveik visi. Gal būtų nėję gulti ir šiąnakt, bet pasirodo, kad nemiegoti dvi nakties iš eilės labai sunku.

Kiekviena pabaiga yra nauja pradžia.

 sena patarlė

Deja, viskas anksčiau ar vėliau baigiasi. Moksleiviai išsikrausto iš kambarių ir paskutinį kartą susirenka konferencijų salėje. Iki uždarymo ceremonijos ir furšeto restorane Stikliai lieka pora valandų, per kurias dalyviai padaro daugybę nuotraukų atsiminimui ir vieni kitiems rašo palinkėjimus. Per savaitę moksleiviai tikrai susidraugavo, todėl išsiskirti labai sunku, o kai kurių akyse net pasirodo ašarų. Šventiškai pasipuošę, visi keliauja į restoraną Stikliai. Trečią valandą prasideda uždarymo ceremonija, kurios metu baigiamąjį žodį taria projekto vadovas Tadas Bojarskas bei A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo direktorė Sigutė Kačinskienė. Moksleivių vardu organizatoriams padėkoja Vytautas Mikalauskas iš Šlienavos pagrindinės mokyklos – jis visiems paskiria vieną iš savo eilėraščių. Uždarymo pabaigoje Tadas Bojarskas ir A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo administratorė Diana Jurevičienė įteikia moksleiviams Lyderių mokyklos diplomus. Pasibaigus ceremonijai, visi pakviečiami į kitą salę paragauti įvairių užkandžių. Atsisveikindami moksleiviai džiaugiasi, kad ne tik įgijo naudingų žinių, bet ir susirado naujų draugų, nes išsiskirdami žadėjo vieni kitų nepamiršti ir dar šią vasarą būtinai susitikti.

Lina Vilčinskaitė, Skirsnemunės J.Baltrušaičio pagr. mok.

Ko tikėjaisi iš šio projekto ir ar jis pateisino tavo lūkesčius?

Kai mane išrinko Mokytojų taryba, nelabai žinojau, ko tikėtis. Žinoma, norėjau sužinoti ką nors naujo, susirasti draugų, pabendrauti su žinomais žmonėmis: žodžiu, svarbiausia buvo praplėsti akiratį. Projektas lūkesčius pateisino, daug sužinojau apie lyderystę, viešąjį kalbėjimą, oratorystės meną. Įgytos žinios tikrai bus naudingos, ypač jeigu nuspręsiu užsiimti verslu.

Kokios Lyderių mokyklos metu gautos žinios tau atrodo reikalingiausios?

Buvo labai įdomu apsilankyti farmacijos kompanijos GlaxoSmithKleine atstovybėje Lietuvoje, nes medicina yra viena iš mane dominančių sričių. Anksčiau nebūčiau pagalvojusi, kad baigęs mediciną žmogus gali tapti vadovu verslo įmonėje, smagu žinoti, kad yra įvairių karjeros galimybių.

Papasakok apie laisvalaikį. Kuris vakaras buvo smagiausias?

Labai patiko išgirsti gyvai dainuojantį Joną Čepulį. Iki tol buvau Joną mačiusi tik per televizorių, „Danguje“ ir maniau, kad bendravimas su juo bus gan šaltas, nes juk jis žvaigždė. Bet pasirodo, kad Jonas labai malonus žmogus, tikrai šiltai su mumis bendravo, mielai sutiko pagroti ne vieną savo dainą ir atsakyti į mums iškilusius klausimus. Taip pat pakvietė apsilankyti įrašų studijoje, tik gaila, kad to padaryti nespėjome.

Agnė Morkūnaitė, Kruonio vid. mok.

Ko tu tikėjaisi važiuodama į Lyderių mokykla ir ar ji pateisino tavo lūkesčius?

Išgirdusi projekto pavadinimą, suabejojau ar čia pritapsiu, nes visgi nelaikau savęs lydere. Esu aktyvi, bet nemėgstu vadovauti. Žinoma, tikėjausi kažką išmokti, pabendrauti su žymiais žmonėmis, susipažinti su įdomiais bendraamžiais. Manau, kad įvykdžiau tai, ką norėjau.

Kuris dėstytojas buvo įdomiausias?

Rytis Juozapavičius, Trasparency International Lietuvos skyriaus vadovas. Jis man pasirodė linksmas žmogus, turintis vidinių ypatybių, kurių dėka sugeba patraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį bei įtikinti tuo, ką sako.

Koks buvo geriausias laisvalaikio užsiėmimas?

Geriausia buvo bemiegė ketvirtadienio naktis. Šnekėjom, žaidėm žaidimus, planavom susitikimus pasibaigus stovyklai. Mūsų dienos dažniausiai būdavo labai užimtos ir nelikdavo laiko tiesiog pabūti kartu ir pasikalbėti, todėl ši naktis buvo puiki proga daugiau sužinoti vieni apie kitus.

Gintarė Latvytė, Tytuvėnų gimnazija

Ką tau davė šis projektas?

Iš tikrųjų tai buvo nepakartojama savaitė. Lyderių mokykla davė labai daug: įgijau žinių, patirties bei pasitikėjimo savimi. Labiausiai patiko tai, kad turėjau galimybę išgirsti apie oratorystės meną, etiketą, lyderio etiką. Tokių dalykų nedėsto mokykloje, bet manau, kad tai išmanyti labai svarbu.

Kokie žmonės susirinko Lyderių mokykloje?

Nustebau sutikusi tiek aktyvių, įdomių, draugiškų ir labai paprastų žmonių. Visi jie yra lyderiai, bet visai to nesureikšmina.

Kiek turėdavote laisvalaikio? Kas buvo įdomiausia?

Saviveiklai laiko nebuvo daug, nes dienotvarkė būdavo suplanuota ir pasibaigus paskaitoms: važiuodavom į ekskursijas, susitikdavom su įdomiais žmonėmis. Man labai patiko apsilankyti LNK televizijoje, kur susitikome su Vilma Čereškiene ir Roku Žilinsku. Jie papasakojo, kaip ruošiamos žinios, kokių kuriozų nutinka tiesioginio eterio metu. Niekad negalvojau, kad žinių vedėjai taip dažnai atsiduria nenumatytose situacijose.

Laurynas Staryj, Maišiagalos LDK Algirdo vidurinė mokykla

Kuo tau naudingas šis projektas?

Daug sužinojau apie lyderystę, turėjau galimybę pabendrauti su universitetų dėstytojais, žiniasklaidos atstovais, seimo nariais, įmonių vadovais, supratau, kaip valdomos didelės kompanijos ir korporacijos. Esu vienuoliktokas, todėl jau reikia galvoti apie tai, kuo užsiimsiu ateityje. Projekto metu nemažai sužinojau apie įvairių įmonių ir jų vadovų darbą, todėl verslas man ėmė atrodyti visai patraukli sritis. Galbūt tai ir bus mano ateities užsiėmimas.

Ar spėjai pažinti čia susirinkusius žmones? Kokie jie?

Bendravimui laiko likdavo nelabai daug, nes didžiąją jo dalį užimdavo paskaitos, ekskursijos ir susitikimai. Tačiau manau, kad daugiau ar mažiau spėjau pažinti visus. Čia susirinko tikrai puikūs žmonės: nei vieno neteko matyti pikto ar nepatenkinto. Apskritai, bendravimas buvo labai šiltas – per visą savaitę nekilo jokių konfliktų.

Papasakok ką nors apie laisvalaikį.

Labai patiko ekskursija po naktinį Vilnių. Vaikščiojom po labai gražiai apšviestą senamiestį, stabtelėjom pasigrožėti Šv. Onos bažnyčia, prisėdom pailsėti ant suoliukų prie Neries: pamačiau, kad sutemus Vilnius atrodo visai kitaip nei dieną.

Vytautas Mikalauskas, Šlienavos pagrindinė mokykla

Ką manai, apie Lyderių mokyklos idėją? Ar toks projektas reikalingas?

Manau, kad idėja puiki. Mums suteikiama galimybė sužinoti apie tokius dalykus, apie kuriuos dėstoma nebent universitetuose. Labai džiaugiausi galėdamas išmokti šį tą naujo apie mane dominantį oratorystės meną, taip pat buvo įdomu įsigilinti į lyderių etikos plonybes. Apie tokius subtilius dalykus net nepagalvodavau, o štai dabar žinau, kad jie yra. Manau, kad projektas bus naudingas visiems jo dalyviams. Galbūt ne kiekvienas iš jų taps lyderiu, bet tai tikrai padės jiems tapti puikiais žmonėmis.

Žinome, kad rašai eilėraščius. Ar parašei nors vieną stovyklos metu?

Taip, parašiau porą. Atsirado kūrybinių minčių, o kai jos gimsta, metu viską ir einu rašyti.

O kaip laisvalaikis? Kuris vakaras buvo geriausias?

Man tikrai patiko pažaisti boulingą. Gal ir nebuvau labai taiklus, juk žaidžiau pirmą kartą, bet labai smagu, kad pagaliau pasitaikė galimybė išbandyti šį sportą, nes niekaip neprisiruošdavau to padaryti.